lapkričio 6, 2017 - LSDP Utenos rajono skyrius

Lietuvoje išbristi iš skurdo valstybė nepadeda: D. Šakalienė siūlo tai keisti

Lietuvoje praėjusiais metais apie 630 tūkst. gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, bet sisteminių priemonių skurdo mažinimui iki šiol nebuvo imamasi. Savivaldybėse džiaugiamasi gerėjančiais rodikliais ir sutaupytomis lėšomis, kurias galima išleisti kitoms socialinėms ar su socialine sritimi nesusijusioms reikmėms, tačiau skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai nemažėja ir siekia rekordines aukštumas nuo Lietuvos įstojimo į ES. Viena iš skausmingiausių problemų – nerimą keliantis Lietuvos gyventojų prasiskolinimas, vedantis į dar didesnį skurdą. Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu įsiskolinimų turi kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Daugiau nei pusė jų turi dvi ir daugiau skolų. Deja, dabartinė skolų grąžinimo tvarka finansiškai žlugdo gyventojus ir nesudaro sąlygų iš jų išbristi. „Iki šiol dominavęs požiūris „patys kalti, nereikėjo prisidaryti skolų“ atvedė ...

Socialdemokratai siūlo PSDF perviršį skirti medikų darbo užmokesčiui didinti

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo valdančiajai mažumai ir visoms politinėms partijoms susitarti ir dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) perviršio skirti sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų darbo užmokesčio didinimui nuo 2018 m. sausio mėnesio. Kaip žinoma, 2018 m. planuojamo PSDF pajamos siekia 1,74 mlrd. eurų, o išlaidos – 1,67 mlrd. eurų. PSDF biudžeto rezervui papildyti kitais metais skiriama 68,5 mln. eurų. Planuojama, kad 2018 m. pabaigoje PSDF biudžeto rezervas iš viso sieks 167,3 mln. eurų. PSDF biudžeto rezervas sudaro sąlygas Vyriausybei suformuoti perteklinį konsoliduotą 2018 m. biudžetą, bet iš kitos pusės tai reiškia, kad sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai ir visas sektorius finansuos valstybės biudžeto deficitą. „Latvija medikų atlyginimus didina iki 80 proc., slaugytojų – iki 73 proc. neatskaičius mokesčių. Gydyt ...

Linas Jonauskas. Karbauskio mokestis

Kad Lietuvoje jau seniai laikas įvesti automobilių mokestį, tikėtina, žino kiekvienas Seimo narys, apie tai nuolatos primena ir Europos Komisija. „Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose nėra jokio pavidalo automobilių apmokestinimo ar kelių mokesčio už asmeninius lengvuosius automobilius“, - teigiama Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą. Mokestis padidintų biudžeto surenkamumą, sudarytų sąlygas mažinti darbo jėgos apmokestinimą, mažintų taršą ir skatintų šalies automobilių parko atsinaujinimą. Vidutinis lengvųjų automobilių amžius Lietuvoje yra maždaug 15 metų, kai Europos Sąjungoje jis svyruoja nuo 7 iki 8 metų. Nepaisant didelės ir apčiuopiamos naudos, realybėje yra daug trikdžių, stabdančių naujo mokesčio atsiradimą. Galų gale dešinieji visada pasisako prieš naujus mokesčius. Bet ši tema ne apie Sauliaus Skvernelio vyriausybę ...

Vilija Blinkevičiūtė. Skurdui mažinti – vis dar per skurdus biudžetas

Jei po kiekvienų viešai ištartų žodžių „skurdas“ ar „skurdo mažinimas“ į valstybės biudžetą įkristų euras, turėtumėme papildomus milijonus eurų socialiniam saugumui didinti. O tų kelių, keliolikos ar keliasdešimties milijonų reikia verkiant. Papildomi 618 milijonų eurų socialinei sričiai, numatyti Vyriausybės parengtame ir Seimui pristatytame valstybės biudžeto projekte, – svarbus, kylant kainoms ir siaučiant infliacijai – neišvengiamas, bet tik vienas žingsnis skurdo mažinimo link. Net ir su šiais papildomais milijonais Lietuva atsiliks nuo ES valstybių vidurkio, pagal skiriamas lėšas socialinei apsaugai. Trauktis jau nebėra kur: Eurostato duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje skurdo ir socialinės atskirties rizikos grupei buvo priskiriami net 30,1 procento Lietuvos gyventojų (871 tūkstantis). Iš jų net 168 tūkstančiai vaikų iki 18 metų. T ...