Alvydas Katinas Utenos rajono savivaldybės meru dirba nuo 2003-ųjų. Pastarieji penkiolika metų Utenai buvo labai produktyvūs. Net nesigilinant į ekonominius dalykus, plika akimi pastebima, kad Utena iš nušiurusio provincijos miestelio tapo Rytų Aukštaitijos regiono lyderiu.
Apie Uteną, miesto ir rajono laukiančius pokyčius, tiesioginius merų rinkimus bei pasiryžimą siekti perrinkimo dar vienai kadencijai – ir kalbamės su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu.
Gerbiamas mere, pirmiausia papasakokite apie save...
Gimiau Utenoje. Augau Juknėnuose, čia baigiau pradinę, po to – Daugailių aštuonmetę, Utenos antrąją vidurinę mokyklą (dabar – Rapolo Šaltenio progimnazija) ir tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą. Save laikau ne tik uteniškiu, bet ir juknėniškiu, daugailiškiu.
Atlikdamas pedagoginę praktiką dabartinėje „Saulės“ gimnazijoje, nusižiūrėjau savo mokinę Daivą, kurią vėliau ir vedžiau (patariu opozicijai nesivarginti – ji jau buvo pilnametė).
Prieš praėjusius savivaldos rinkimus politiniai oponentai dėjo milžiniškas pastangas, bandydami suskaičiuoti mano nesantuokinius vaikus. Aš jiems dėkingas – dabar žinau, kad turiu vienintelę dukrą Vaivą, kuri ištekėjo už anglo ir gyvena Londone. Prieš keletą mėnesių tapau seneliu – anūkas Sebastianas, tikiuosi, gaus Lietuvos pilietybę bei laisvai kalbės ir lietuvių kalba.
Paauglystėje gyniau rajono garbę stalo teniso varžybose.
Pirmieji mano eilėraščiai rajoninėje spaudoje pasirodė, kai man buvo trylika. Būdamas 45-erių įstojau į Lietuvos rašytojų sąjungą. Esu išleidęs tris eilėraščių knygas. Šiuo metu rengiu spaudai linksmų, ironiškų aforizmų knygą.
Kai pavyksta apsimesti, kad turiu laisvo laiko, – žvejoju ir grybauju.
Auksinė taisyklė – laikytis duoto žodžio.
Į Uteną žvelgiant per atstumą, regis, mieste yra pinigų - ir verslo lėšų, ir valstybinių ar rajono biudžeto investicijų. Sutvarkytos miesto viešosios erdvės, rekonstruotas stadionas ir hipodromas, pastatytas daugiafunkcis sporto centras, atsirado dešimtys prekybos centrų. Kur ta spintelė, iš kurios Utena ima pinigus investicijoms?
Toje spintelėje yra keletas stalčiukų: tai – Europos Sąjungos (ES) struktūriniai fondai, valstybės, savivaldybės biudžetas, privačios lėšos ir kita.
Pirmosios privačios investicijos buvo prekybos centrų, kurie Utenoje buvo pradėti statyti nuo 2003 m., kai tapau meru. Jų investicijos miestui buvo labai svarbios, nes prekybos centrai buvo pirmieji solidesni viešųjų erdvių, miesto infrastruktūros tvarkytojai. „Senukų“ prekybos centras savo lėšomis nugriovė senąją Utenos autobusų stotį ir pastatė naują, be to, rekonstravo miesto sankryžą, suremontavo miesto šaligatvius, esančius šalia prekybos centro.
Kitas pavyzdys – „Maxima“, kuri finansavo naujos Dievo Apvaizdos bažnyčios statybą ir svariai prisidėjo prie kitų miesto infrastruktūros tvarkymo darbų.
Šį pavasarį bus pradėtas rekonstruoti Dauniškio parkas. Dalį lėšų – 375 tūkst. Eur – šiam projektui įgyvendinti skyrė prekybos centras „Lidl“.
Tuo pačiu metu, kai Utenoje pradėjo kurtis pirmieji prekybos centrai, miestą pasiekė ir pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo stambesnės valstybės biudžeto lėšos – Utenos sporto arenai iš valstybės investicijų programos skirta per 7 mln. Eur, A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos rekonstrukcijai – apie 1,5 mln. Eur. Be to, keletą milijonų eurų valstybė skyrė ir Utenos aplinkkelio statybos darbams.
Kalbat apie ES struktūrinių fondų lėšas, esu įsitikinęs, kad Utenai aukso amžius buvo 2007–2013 m. finansavimo laikotarpis. Dažnai kartoju, kad tokią Uteną, kokią turime dabar, jei ne ES parama, būtume turėję gal tik po šimto metų. Iš ES fondų rekonstruotas „Utenio“ stadionas, Kūrybinių industrijų centras „Taurapilis“, renovuotos mokyklos, atlikti kiti miesto veidą pakeitę darbai. Labai svarbu, kad tas lėšas investavome į gyvenimo kokybės gerinimą – į vandentvarką, vandenvalą, atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą. Vien kaimuose gyvenimo kokybei kurti – vandentiekio ir nuotekų tinklų tiesimui, gatvių asfaltavimui, šaligatvių nutiesimui ir kt. – įsisavinti dešimtys milijonų, o Utenoje ir jos prieigose į vandentvarką investuota per 40 mln. eurų. Iš viso naujos atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemos sukūrimas, šilumos ūkio modernizavimas, vandentiekio ir nuotekų tinklų nutiesimas pareikalavo 54 mln. Eur investicijų.
Paskaičiuokim dar: į sporto infrastruktūros išplėtojimą „įdėta“ 17 mln. Eur, kultūros, švietimo, sveikatos įstaigų rekonstrukciją – 22 mln. Eur. Į miesto rekreacijos ir poilsio infrastruktūros sutvarkymą – 13 mln. Eur. Mums pasisekė, kad Utena tapo vienu iš septynių Lietuvos miestų kompleksinės plėtros centru, kuriam buvo skirtos tikslinės lėšos viešųjų erdvių tvarkymui. Taip Utenoje atsirado ne tik vieni gražiausių Lietuvoje, bet, kaip rodo apdovanojimai, ir vieni gražiausių parkų Europoje.
Kartu nereikėtų pamiršti, jog Utena – stambios pramonės miestas. Belieka tik pasidžiaugti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo mūsų mieste nebankrutavo nė viena pramonės gigantė. Priešingai – šios įmonės buvo modernizuotos, jose sukurta šimtai naujų darbo vietų. Tai įmonių vadovų, akcininkų ir kolektyvų nuopelnas.
Ar nesulaukiat kritikos, kad lėšos buvo „sudėtos“ į parkus, gatves, šaligatvius, buvo kurtas grožis, o ne, sakykim, darbo vietos?
Taip, savivaldybės labai dažnai kritikuojamos, kad investavo į grožį, į trinkeles. Sako, neatsiperka, ekonomiškai nenaudinga... Bet didžiąją dalį pinigų investavome į strateginius gyvenimo kokybės gerinimo dalykus, be kurių miestas negali gyventi ir kurie labai svarbūs investuotojams, verslui. Ar verslininkui nesvarbu, kokiose mokyklose – renovuotose ar ne – mokysis jo ar įmonės darbuotojų vaikai? Arba kokias socialines, kultūros, sporto paslaugas gaus jos darbuotojai? Kuriam investuotojui nesvarbu, kaip sutvarkytas šilumos ūkis, kaip tvarkomos nuotekos, kokios būstų šildymo kainos? Štai per 10 metų maža būsto šildymo kaina padėjo uteniškiams sutaupyti 11 mln. Eur. Mano galva, savivaldos, kaip miesto valdžios, misija yra ne kurti naujas darbo vietas, o sudaryti sąlygas verslininkams, investuotojams, kad jie turėtų noro ir galimybių kurti tas naujas darbo vietas.
Kaip minėta, Utenos rajono savivaldybė nuveikė daug darbų: sutvarkytas kraštovaizdis, šilumos kaina mažiausia šalyje, rajono miesteliai gražinami, juose nutiesti arba baigiami tiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai... Ar neatsitiks taip, kad neturėsite ką veikti?
Tokia perspektyva tikrai negresia. Mes dar turime pakankamai nerenovuotų sveikatos, švietimo įstaigų, kultūros paveldo objektų, gyvenamųjų daugiabučių namų bei jų kiemų. Neseniai Utenos rajono savivaldybės taryba patvirtino Utenos miesto daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalų infrastruktūros tvarkymo 2019–2023 metais programą. Įgyvendinant šią programą, laukia daug darbų.
Netrukus Utenoje turėtų atsirasti viešbutis, kuris tenkins miesto ir krašto poreikius. Bus tvarkoma Dauniškio ežero pakrantė, rekonstruojama Aušros gatvė, taip pat ir Viešos bei Gaspariškių gatvės, bus atnaujinti Stoties, Tauragnų, Užpalių gatvių šaligatviai. Laukiame vyriausybės patvirtinimo dėl Pramonės parko kūrimo. Rekonstruosime vandentiekio ir nuotekų tinklus Leliūnuose, Saldutiškyje, Daugailiuose, Kuktiškėse. Įrengsime miesto baseine SPA, kartu sutvarkydami Aukštakalnio progimnazijos teritoriją ir stadioną. Planuose – Ledo arenos statyba, parkas aplink Vyžuonaičio ežerą. Galvos skausmą kelia žvyrkelių, kurių ilgis mūsų rajone siekia per 1100 km., būklė.
Ženkliai sumenkus ES SF, Valstybės investicijų programos paramai, laikas pradėti mokytis gyventi vien iš savivaldybės biudžeto kišenės ir ieškoti būdų, kaip priversti viešąjį sektorių dirbti efektyviau bei su mažesnėmis sąnaudomis. Tai rimti iššūkiai.
O kokie pokyčiai numatomi socialinėje srityje?
Utenos rajono savivaldybės taryba praėjusių metų balandžio mėnesį patvirtino „Utenos rajono savivaldybės emigracijos, nedarbo mažinimo ir paramos jaunai šeimai 2018–2021 metams programą“, kurioje numatytos priemonės įsigaliojo jau nuo šių metų sausio 1 d. Daug dėmesio šioje programoje skiriama jaunoms šeimoms. Joms numatyta subsidija įsigyjant ar statant pirmąjį būstą, būsto nuomos išlaidų kompensacija, vienkartinės išmokos gimus vaikui, Šeimos nuolaidų kortelė. Kalbant apie finansinę paskatą įsigyjant ar statant pirmąjį būstą jaunoms šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų, ji gali siekti net iki 8 tūkst. eurų. Pridėjus dar ir valstybės paramą, susidaro net 20 tūkst. eurų parama. Vienkartinė išmoka gimus vaikui – 200 Eur. Būsto nuomos išlaidų kompensacija siekia 20 Eur kiekvienam šeimos nariui. Jei šeimoje yra penki asmenys, ta kompensacija ne tokia ir maža.
Patvirtinta jaunimo iki 18 m. užimtumo vasaros atostogų metu programa, pagal kurią darbdaviai, įdarbinę moksleivį vasaros metu, gaus 400 Eur kompensaciją.
Kaip visi šie pokyčiai atsispindi Jūsų, kaip kandidato į savivaldybės merus, rinkimų programoje?
Pirmiausiai aš akcentuoju Utenos, kaip regiono centro, misiją. Ta misija – tapti regioniniu traukos centru visomis prasmėmis – ir pramonės, ir verslo, ir sveikatos, ir švietimo, ir kultūros, ir sporto, ir turizmo, prioritetine tvarka stiprinant pramonės, verslo plėtros, investicijų pritaukimo ir paramos jaunai šeimai politiką. Žodį ,,stiprinti“ vartoju todėl, kad daugybė ,,namų darbų“ minėtose srityse jau atlikta: prieš keletą metų patvirtinti miesto ir rajono teritorijų bendrieji planai, kuriuose numatytos pramonės plėtros ir komercinės zonos; inventorizuoti visi žemės sklypai, tinkantys investicijoms pritraukti, ir jiems parengti arba rengiami investiciniai paketai; savivaldybės taryba yra patvirtinusi vienas solidžiausių ir dosniausių šalyje Investicijų į gamybos ir kitos paskirties objektus skatinimo taisykles bei Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų rėmimo programą; pradėtos Pramonės parko steigimo procedūros.
Problemų užtenka ir savam kieme – kam dar užsikrauti ant pečių ir viso Rytų Aukštaitijos regiono bėdas?
Tai pasenęs požiūris: kiekviename rajono centre ar miestelyje neįsteigsime Pramonės parkų, nepristatysime gamyklų, nesukursime modernios ir šiuolaikiškos sporto infrastruktūros, neišlaikysime didelių, pustuščių ligoninių ir pan. Vadinasi, iš regiono pakraščių ir toliau į didmiesčius bei užjūrius bėgs jaunos šeimos. O kodėl jų nesustabdžius Utenoje? Juk iš to daugiausiai laimėtų Utena – čia vietos verslui ir investuotojams netrūktų darbo jėgos, čia būtų pilnos mokyklos, augančiam miestui reikėtų vis daugiau ne tik viešųjų, bet ir verslo paslaugų. Be to, stiprus, tvirtai ant kojų stovintis regiono centras suteiktų plačias galimybes ir mūsų rajono žmonėms – jiems nebereikėtų ieškoti laimės svetur.
Kaimai, miesteliai tuštėja ir Utenos žemėje. Ar yra būdų pristabdyti šią tendenciją?
Darbo vietų kaimuose ir miesteliuose dirbtinai neprikursime. Šiuo požiūriu vienintelė išeitis – skatinti vietos bendruomenes, nevyriausybines organizacijas teikti viešąsias socialines, kultūros ir kitas paslaugas, finansuojamas iš savivaldybės biudžeto. Gražių pavyzdžių jau turime – reikia ir toliau judėti šia kryptimi.
Be to, kaimai ir miesteliai tuštėja ir dėl kitos priežasties – ten gyvenantys žmonės negauna kokybiškų socialinių, kultūros, švietimo paslaugų, o ir teikiamos paslaugos tarp kaimiškų seniūnijų yra pasiskirstę netolygiai. Štai kodėl aš savo rinkimų programoje siūlau ne tik plėsti dienos centrų, jaunimo erdvių tinklą kaimiškose vietovės, bet ir patvirtinti savivaldybės taryboje socialinių, kultūros, sveikatos paslaugų prieinamumo bei kokybės standartus. Kaip sakoma, prieš viešąsias paslaugaus visi turi būti lygūs, nepriklausomai nuo to, kur – Kuktiškėse, Daugailiuose ar Saldutiškyje – gyvena.
Pastaraisiais metais dėl mažų atlyginimų šalyje piketavo kultūros darbuotojai, medikai, streikavo mokytojai. Kaip prie šios problemos sprendimo galėtų prisidėti savivaldybė?
Atlyginimų mokytojams dydis – tikrai ne savivaldos kompetencija. Antra vertus, mokytojai – didžiausia ir svarbiausia mūsų inteligentijos bendruomenė, todėl savivaldybė neturėtų nusišalinti nuo jų problemų sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, savo programoje siūlau artimiausiu metu iš kompetetingų asmenų sudaryti nuolatinę komisiją ar darbo grupę, kuri teiktų pasiūlymus Vyriausybei dėl pedagogų darbo apmokėjimo tvarkos ir ugdymo turinio tobulinimo.
Esu įsitikinęs, kad ir kitų savivaldybės bidžetinių įstaigų – socialinių, sveikatos, kultūros – darbuotojai jaustųsi saugesni, jei jiems atlyginimai būtų keliami ne pagal principą – kas ir kada juos prisimins, o remiantis ilgalaike atlygimų didinimo strategija. Toks siekis taip pat rado vietos mano rinkimų programoje.
Niekas nesiginčija, kad reikia kelti atlyginimus biudžetininkams. Tik iš kur gauti šiam tikslui lėšų?
Juokaujama, kad pinigai auga ant medžių tik tiems, kurie yra opozicijoje. O jei rimtai – tai dalį savivaldybės biudžeto lėšų būtų galima atlaisvinti sparčiau atsisakant nereikalingo savivaldos funkcijoms nekilnojamojo turto, racionalizuojant biudžetinių ir viešųjų įstaigų tinklą, patikint kai kurias viešąsias paslaugas teikti verslui bei bendruomenėms.
Be to, reiktų prisiminti, kad pusę savivaldybės savarankiško biudžeto sudaro fizinių asmenų pajamų mokestis. Taigi, pritraukdami investicijas, kurdami naujas darbo vietas, turėtume papildyti ir savivaldybės kišenę.
Sakoma, kad Lietuvoje nėra šeimos, kurios nebūtų palietusi emigracija. O jus ar palietė?
Kažkoks šmaikštuolis yra pasakęs, kad emigracija būna vidinė, tarptautinė ir pomirtinė. Aš emigraciją skirstau į baltąją ir juodąją.
Baltoji – kai gabūs žmonės išvyksta iš šalies įsigyti išsilavinimo, patirties, pamatyti pasaulio.
Juodoji – kai jiems tenka palikti tėvynę dėl duonos kąsnio.
Taip, mano dukra Vaiva gyvena ir dirba Londone. Tenai ji atsidūrė ne dėl duonos kąsnio, o vydamasi savo vaikystės svajonę – baigti Kembridžo universitetą.
Utenos rajono savivaldybė, prisijungusi prie Lietuvos savivaldybių asociacijos inicijuoto projekto „Globalūs regionai“, įkūrė svetainę „Globali Utena“. Kaip manote, ji padės sugrąžinti išvykusius emigrantus?
Interneto svetainė www.globali.utena.lt skirta pakviesti emigravusius sugrįžti į Uteną ir paskatinti juos prisidėti prie miesto ekonominės gerovės kūrimo. Naujoji svetainė – tai ir rengiami emigravusių bei grįžusių iš emigracijos uteniškių ryšiai, kartu su Utenos verslo informacijos centru sukurta įsidarbinimo sistema, visa informacija apie Uteną, Utenos rajoną, galimybes jame gyventi, dirbti, investuoti, atostogauti, ilsėtis. Yra įsteigta „Globali Utena“ Facebook grupė, kurioje išvykusieji gali bendrauti, dalintis patirtimi, siūlyti savo idėjas.
Plačiau pakalbėsiu apie kartu su VšĮ Utenos verslo informacijos centru (VIC) sukurtą naują, patrauklią darbo paieškos sistemą. Ji buvo sukurta, siekiant padėti greičiau įsidarbinti ieškantiems darbo, įmonėms – greičiau surasti reikiamų ir tinkamų darbuotojų, o išvykusiems – suteikti išsamią informaciją apie įsidarbinimo Utenos rajone galimybes bei didesnę paskatą grįžti gyventi į Uteną. Nauja darbo paieškos sistema yra pristatoma VIC interneto svetainėje www.utenosvic.lt bei „Globalios Utenos“ internetiniame puslapyje, skiltyje „Dirbti“. Ten – ieškančių ir siūlančių darbą duomenų bazė, darbo skelbimai su nuorodomis darbdaviams ir ieškantiems darbo, informacija, kokių profesijų darbuotojų ieško Utenos rajono įmonės ir kt.
Neabejoju, kad nauja darbo paieškos sistema – puiki galimybė kiekvienam uteniškiui kurti savo gyvenimą gimtajame mieste ir nebėgti ieškoti laimės už jūrų marių. Tai puiki galimybė sugrįžti išvykusiems, juoba kad svetainėje ,,Globali Utena“ užsiregistravę kraštiečiai tvirtina, kad grįžtų gyventi į Uteną, jei čia būtų tinkama darbo vieta.
Jūs buvote išrinktas geriausiu šalies meru, tapote Lietuvos šviesuoliu, Metų kultūros politiku. Be to, kaip poetas, esate gavęs ir literatūrinių apdovanojimų. Ką duoda žmogui tokie jo veiklos įvertinimai?
Kaip ir kiekvienam žmogui, taip ir man kitų dėmesys, įvertinimas yra svarbus ir malonus.
Deja, kaip merui tai nieko gero neduoda – tik paskatina nedraugus, politinius konkurentus dar aktyviau tave juodinti viešoje erdvėje bei dar aršiau rašyti skundus visoms įmanomoms institucijoms.
Trumpai sakant, prieš džiaugdamasis įvairiais apdovanojimais ir įvertinimais, visuomet turi prisiminti išmintį: kuo aukščiau iškelta galva, tuo didesnė tikimybė jai tapti „medžioklės“ trofėjumi.
Pakalbėkime apie neišvengiamai artėjančius rinkimus. Baigiasi Jūsų ketvirtoji kadencija. Kaip jaučiatės kandidatuodamas penktą kartą?
Jaučiuosi tvirtai. Ne, ne todėl, kad būčiau užtikrintas, jog laimėsiu tiesioginius mero rinkimus, – tai žmonių apsisprendimo reikalas. Tvirtybės man suteikia mano, kaip savivaldybės mero, 16 metų patirtis, leidžianti pasverti ne tik nuveiktus darbus, bet ir pastebėti spragas, plyšius, kuriuos artimiausiu metu reikėtų „užkamšyti“ ir „užlopyti.
Kodėl uteniškiai turėtų balsuoti už Jus?
Vienas meras, net ir turintis pavardę to, kuris mėgsta vaikščioti vienas, – lauke ne karys. Žmonės, balsuodami už mane, balsuos ir už mūsų kartu per pastarąjį dešimtmetį nuveiktus darbus. Nepastebėti tų darbų gali tik mano konkurentas.
Be to, kiekvieno kandidato į savivaldybės merus priedermė – aiškiai suformuoti krašto, kuriam jis siekia vadovauti, misiją bei plėtros viziją. Aš savo, kaip kandidato į merus, rinkimų programoje Uteną matau kaip regioninį traukos centrą, kuriame prioritetine tvarka sprendžiamos investicijų pritraukimo, verslo ir pramonės plėtros, gyvenimo kokybės bei paramos jaunai šeimai problemos. Mane iškėlusio LSDP Utenos skyriaus rinkimų programa – savotiškas priemonių planas, nurodantis, kaip bus siekiama minėtų strateginių tikslų.
Tuo tarpu mano konkurento bei jį iškėlusio Komiteto rinkimų programose, kurios sutampa žodis žodin, nė su žiburiu nesurasi – kur ir kaip sėkmės atveju jie vestų Utenos kraštą.
Rinkimai yra rinkimai – visuomet tenka rinktis geriausią iš blogiausių.
Ne visiems aš patinku. Ne visi nori ir toliau mane matyti mero poste, bet jie neturi pasirinkimo, jei nori regėti gražėjantį ir turtėjantį Utenos kraštą.
Rinkimų kampanija be nusišnekėjimų – ne rinkimų kampaniją. Ar su tuo sutinkate?
Nusišnekėjimų reitingų viršūnėje yra du teiginiai: vienas iš jų – esą, rajono savivaldybė praskolinta, antrasis – Utenos pastaraisiais metais nepasiekia privačios bei užsienio investicijos, čia neinvestuojama į naujų darbo vietų kūrimą.
Galiu patikinti rajono žmones, kad savivaldybė neviršija jai įstatymų leidžiamų skolinimosi limitų. Taip, esame skolingi per 8 mln. Eur, tačiau pasakius „a“ reikėtų pasakyti ir „b“: nebūtų tos skolos – neturėtume Utenoje sporto arenos, modernios bibliotekos, šiuolaikiško stadiono, renovuotų gimnazijų ir dar daugelio kitų dalykų.
Nebevarginsiu kalbomis apie į Uteną pritrauktas investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą – jau pasirodė atskira knygele išleista Utenos rajono savivaldybės 2018 m. veiklos ataskaita, kurioje pateikiami skaičiai ir faktai, rodantys, kad ir pagal šias sritis esame geriausiųjų savivaldybių dvidešimtuke.
Šių metų pradžioje Panevėžio apygardos teismas pripažino Jus kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba siekiant asmeninės neturtinės žalos. Gal tokiu atveju Jūs nebegalite kandidatuoti į savivaldybės merus?
Teismo nutartis nėra įsigaliojusi, kadangi aš padaviau apeliaciją. Šiandien, nepažeisdamas įstatymų, aš galiu kandidatuoti ir kandidatuoju į savivaldybės merus. Kviečiu nekreipti dėmesio į mano politinių konkurentų skleidžiamus gandus. Kartu nuoširdžiai prisipažįstu, kad gimtojo krašto žmonių palaikymas per šiuos rinkimus man, kaip žmogui, bandančiam apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų, būtų labai svarbus.
Jei tapsite meru, kokią Uteną įsivaizduojate po penkerių metų?
Daugmaž tokią pat. Tik daugiau verslo ir pramonės įmonių. „Pieninės“ aikštelėje prie modernaus viešbučio buriuojas užsieniečiai. Ir daug daug vaikiškų vežimėlių. Skverelyje prie „Santakos“ stovi kuklus paminklas su dar kuklesniu užrašu:
„Troją arklys pražudė.
Žąsys išgelbėjo Romą.
Veda katinas Uteną
į šviesų rytojų“.
Kokią žinutę prieš lemiamą balsavimą kovo 17 d. norėtumėte perduoti savo rinkėjams?
Pirmiausia norėčiau padėkoti už solidų palaikymą per pirmąjį rinkimų turą. Uteniškių išreikštas pasitikėjimas rodo, kad bendros mūsų pastangos statant Utenos sporto areną, A. ir M. Miškinių viešąją biblioteką, renovuojant mokyklas, stadionus, tvarkant vandentvarkos ūkį, parkus, įgyvendinant mūsų mieste ir miesteliuose šimtus europinių projetų, nenuėjo veltui.
Tuo tarpu mano politinis konkurentas laiką leido daug paprasčiau: rašydamas vieną skundą po kito ir nuolat juodindamas feisbukuose mane, savivaldos institucijas bei mūsų darbus, vietoj to, kad kaip rajono savivaldybės tarybos narys ir Liberalų sąjūdžio frakcijos savivaldybės taryboje vadovas tarybai teiktų konkrečius sprendimų projektus.
Taigi – retorinis klausimas: ar gali rajono savivaldybės meru būti žmogus, kuris nesugebėjo vadovauti net savo keturių žmonių suburtai frakcijai?
Esu įsitikinęs, kad savivaldos rinkimuose sėkmę turi nulemti jų nuveikti arba planuojami nuveikti darbai. Tad kviečiu dar kartą ne tik susipažinti su mano ir mane iškėlusio LSDP Utenos skyriaus programomis, bet ir palyginti jas su M. Kaukėno rinkimų programa – ir neliks jokių abejonių, už kurį kandidatą į savivaldybės merus balsuoti kovo 17 dieną.
Ačiū už pokalbį.
Neatlygintina politinė reklama