ang, Author at LSDP Utenos rajono skyrius

Švietimo privatizavimas ir elitizmas – neigiamos pasekmės ir kaip jų išvengti

Stepono Kairio fondo diskusija, vykusi 2021.02.05 Diskusijos video įrašas: Įžanginį žodį tarė Europos parlamento narys dr. Juozas Olekas. Jis pastebėjo, kad Europos parlamento Socialistų ir demokratų frakcija ypač didelį dėmesį skiria vadinamąjam socialiniam ramsčiui, viešųjų paslaugų kokybei ir visuotiniam jų prieinamumui bei, ypatingai, švietimui, kuris lems mūsų pažangą: technologines inovacijas ir skaitmenizaciją bei robotizaciją. Todėl aukštos kokybės švietimo prieinamumas visiems, o ne tik elitui yra labai svarbus. J. Olekas atkreipė dėmesį į tai, jog dabartinė valdančioji dauguma pasisako už privačių paslaugų plėtojimą švietimo, sveikatos priežiūros, ilgalaikės slaugos ir socialinės globos srityse. Ir tikrai neaišku ar tai nebus daroma viešųjų paslaugų sąskaita. Privačių įstaigų ir įmonių paslaugų, apmokamų viešosiomis lėšomis, plėtojimas keli ...

G. Paluckas įvertino prezidento siūlymą: pelno mokesčio lengvata – ne tas kelias

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas prezidento Gitano Nausėdos siūlymą mažinti apmokestinamą pelną, kai įmonių atlyginimų fondas didėja daugiau nei 8 proc., vadina problemišku. Pasak G. Palucko, paprastai darbdaviai atlyginimus didina todėl, kad yra priversti tai daryti, antraip darbuotojai gali imsis dairytis darbo ten, kur gali uždirbti daugiau. „Esminis kritikos taškas prezidento siūlymui yra priežasties ir pasekmės klaidinga identifikacija. Varančioji jėga kelti algas – tai situacija darbo rinkoje. Kodėl už tai, jog daro tai, ką ir taip turi daryti, verslo savininkas bus apdovanotas mažesne apmokestinamo pelno dalimi?“, – klausia G. Paluckas. Seimo narys teigia, kad lieka neaišku, kodėl prezidentas siūlo būtent 8 proc. ribą. Negera praktika sieti įstatymo pataisas su dabartine ekonomine padėtimi, nes ji keisis. „Ar dėl to, kad šiandien toks vi ...

Vytenis Andriukaitis. Kaip įvaryti virusą į kampą?

Nemažai žmonių į vakciną žiūri kaip į stebuklą, kuris gali greitai ir ilgam laikui išspręsti visas problemas. Deja, tai – iliuzija. Vakcinos - ne ilgaamžės, jų sukeliamos imuninės antikūnų sistemos mūsų organizme veikia ribotą laiką. Vienų vakcinų atvejais imuninė apsauginė reakcija gali trukti iki 20 metų, o kitų, pavyzdžiui, gripo, – apie metus. Būtina vakcinuotis periodiškai pagal skiepų kalendorius. Aš taip darau jau daug metų. Skiepai padėjo man neužsikrėsti, kai dirbdamas Europos Komisijoje turėjau vykti į Afriką ir spręsti, kaip užgniaužti Ebolos bei kitus protrūkius. Corona virusas oro lašeliniu būdu patenka į nosies ir burnos gleivinės epitelio paviršių, pradžioje būna ant gleivių ir tik po kiek laiko prasiskverbia į mūsų organizmą. Todėl net ir COVID persirgęs ar vakcinuotas asmuo, įkvėpęs užkrato, jį kosėdamas arba čiaudėdamas gali per trumpą laiką perd ...

E. Sabutis teikia siūlymus dėl skaidresnio sprendimų priėmimą savivaldoje

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys Eugenijus Sabutis pateikė registruoti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įstatymiškai nustatyti skaidresnę savivaldybės tarybos veiklos ir priimamų sprendimų tvarką. Savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai turi galimybę nusišalinti nuo svarstomo klausimo, jeigu šis sukelia interesų konfliktą. Tačiau tokia galimybė nėra numatyta, jeigu klausimas yra svarstomas savivaldybės tarybos komitetuose ir komisijose. „Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra numatyta tvarka, pagal kurią savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai turi galimybę nusišalinti nuo svarstomo klausimo, jeigu šis sukelia interesų konfliktą. Tačiau tokia galimybė nėra numatyta, jeigu klausimas yra svarstomas savivaldybės tarybos komitetuose ir komisijose. Iki šiol veikianti tvarka yra netoleruo ...

Linas Jonauskas: Distopinė Lietuva, kurioje į Ispaniją nuvykti lengviau, nei pasivaikščioti po Labanorą

Kiek laiko dar Lietuvos žmonėms reikės kęsti niekuo nepagrįstus judėjimo tarp savivaldybių apribojimus? Kiek ilgai dar bus eksperimentuojama su žmonių psichine sveikata, atėmus iš jų galimybę nuvykti pavaikščioti, pailsėti gamtoje? Kiek ilgai žmonės bus baudžiami už tai, kad nuvyko pasivaikščioti ne jų savivaldybėje esančiame miške, pabėgioti ar pavaikščioti pažintiniame take, pasivaikščioti pajūryje ar pažvejoti prie ežero? Beveik 10 000 žmonių, pasirašę peticiją „Už teisę būti gamtoje!“, ragina institucijas kuo greičiau sušvelninti judėjimo tarp savivaldybių apribojimą, kad gyventojai turėtų daugiau galimybių leisti laisvalaikį, sportuoti parkuose, pažintiniuose takuose ir žvejoti prie vandens telkinių, nutolusių nuo savivaldybės, kurioje jie gyvena. Kuo pavojinga šeima, kuri viena vaikšto miške ar vienui vienas su meškere prie ežero sėdintis žvejys? Tuo tarp ...

Eugenijus Sabutis. Laikas greitąją medicinos pagalbą ištraukti iš sveikatos apsaugos sistemos paraščių

Ne pirmas dešimtmetis politikai diskutuoja, Vyriausybės inicijuoja ir vykdo sveikatos paslaugų sektoriaus pertvarkas. Viso šio proceso metu labiausiai matomos didžiosios (universitetinės) ligoninės, didžiųjų miestų sveikatos priežiūros centrai, su jais supriešinamos (dažniausiai dirbtinai) savivaldybių centrų ligoninės, kitos gydymo įstaigos. Tada pasigirsta ekspertų balsai dėl dėmesio nekreipimo į bendrąją visuomenės sveikatos būklę, imami lyginti įvairūs Europos Sąjungos šalių visuomenės sveikatos rodikliai, lovų skaičius, hospitalizacijos dienų skaičius, lovadieniai, sveikatos sistemos finansavimo lygiai, įvairių susirgimų dinamika ir tendencijos, rimtais veidais pristatomi grafikai ir įvairūs paskaičiavimai, tačiau visame šitame informacijos sraute paprastai pasimeta itin svarbi, ir dažniausiai pamirštama dar viena sveikatos sistemos grandis – greitoji medicino ...

Tomas Bičiūnas. Nuotolinis ugdymas – vaikai liks antriems metams?

Po pavasarinės, pirmosios COVID-19 pandemijos bangos buvo labai akivaizdu ir aišku, kad dar ne kartą ugdymo procesą mokyklose teks vykdyti nuotoliniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai puikiai tai suprato, tačiau akivaizdu, jog buvusi vyriausybė iš esmės nepadarė namų darbų, kurie šiandien užtikrintų kokybišką ir nepertraukiamą ugdymo procesą. Negalima sakyti, jog visiškai nesiruošta nuotolinio ugdymo procesui. Nuveikta nemažai darbų, kurie šiandien jau eliminuoja didžiąją dalį problemų, su kuriomis, vykdant nuotolinį mokymo procesą, susidurdavo mokiniai, jų tėvai ir mokytojai. Vien tai, kad į pamokas, be didelio vargo, sugebėdavo prisijungti pašaliniai asmenys, buvo didžiulė problema, tačiau panašu, jog ją pavyko išspręsti. Deja, ugdymo procesui iš mokyklų persikėlus į namus, dar labiau sudėtingoje situacijoje atsidūrė socialiai pažeidžiamų ...