Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Socialdemokratai jau kuris laikas svarsto programinį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai. Regėdami Lietuvą, kokioje mes norime gyventi, išskiriame svarbiausias kryptis, kuriomis grįsime savo politiką artimiausiu laikotarpiu – iki 2024 metų. Nesvarbu, būsime opozicijoje ar ne. Vizijoje siūlome alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų. Alternatyvą politikai, kurioje – tik skaičiai. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP). Susitelkti vien į BVP augimą ir toliau nekreipti dėmesio, kaip jis paskirstomas – nebegalime: Lietuvai tai kainuoja per daug. Nes BVP augimas savaime dar nieko neparodo. Antai Lietuvos BVP – 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tuo metu atlyginimai – 48 proc. ES vidurkio. Ne BVP, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji mūsų šalies pažangos rodikliai. Ek ...

Lukas Vaigauskas. Kairiųjų padėtis Europoje: už ką rinkėjai baudžia partijas?

Lukas Vaigauskas. Kairiųjų padėtis Europoje: už ką rinkėjai baudžia partijas?

XX a. kairiosios idėjos klestėjo visame Vakarų pasaulyje: Jungtinėje Karalystėje „gerovės valstybė“ buvo sukurta 1906–1914 m., minimalus mėnesinis atlyginimas įtvirtintas 1909 m. Vokietijoje pensinė sistema, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų buvo pristatyti dar XIX a. pabaigoje, o Prancūzijoje dabartinės socialinės apsaugos pagrindus padėjo Nacionalinė pasipriešinimo taryba Antrojo pasaulinio karo metu, nacių okupacijos įkarštyje. Tačiau dabar, XXI a., kairiosios partijos visoje Europoje susiduria su dideliais sunkumais ir yra nustelbiamos dešiniųjų. Kas atsitiko? Politinės kairės vertybės įpareigoja didžiausią dėmesį skirti tam, ko žmogui reikia labiausiai: silpnesniųjų apsauga, lygybė, adekvatūs mokesčiai pagal galimybes mokėti juos ir lygios galimybės. Po Didžiosios depresijos (1929–1933 m.) būtent keinsizmas buvo pasirinktas kaip gelbėtojas nuo per didelio ri ...

Liutauras Gudžinskas. Keturios seserys, arba kuo tiki socialdemokratai

Liutauras Gudžinskas. Keturios seserys, arba kuo tiki socialdemokratai

Keturi – tai pats mažiausias sudėtinis skaičius. Veikiausiai dėl šios unikalios matematinės savybės jis įvairiose pasaulio kultūrose buvo ir yra suvokiamas kaip užbaigtumo ir pilnumo simbolis.  Politikoje ši ketvirtybės prielaida yra svarbi bent vienu aspektu. Tai esminis priešnuodis prieš visa ko supaprastinimą ir supriešinimą, skirstymą tik į gera ir bloga, pasaulio spalvinimą baltai, juodai arba pilkai. Pabrėžtina – tam tikro reiškinio kertinių principų gali būti ir daugiau nei keturi, tačiau, kai jų yra bent keturi, vietoj ambicijų vaizduoti pasaulį paprastesnį nei jis yra, pasirenkame perteikti jo sudėtingumą ir daugiaprasmiškumą ir taip turėti gerokai pilnesnį suvokimą apie tai, kas mes esame, kas mus supa ir kur link einame. Socialdemokratai – didžioji politinė jėga, kuri praėjusiame amžiuje Vakaruose didele dalimi prisidėjo, kad būtų pripažintos visų ž ...

Justas Pankauskas. Valstybės parama pirmajam būstui neturi diskriminuoti žmonių

Justas Pankauskas. Valstybės parama pirmajam būstui neturi diskriminuoti žmonių

Viena iš trijų idėjų Lietuvai yra valstybės parama jaunoms šeimoms, ketinančioms įsigyti pirmą būstą. Vyriausybė siūlosi šią paramą suteikti, tačiau planuoja ją skirti tik regionuose įsikursiančioms šeimoms. Socialdemokratai tuo tarpu siūlo nediskriminuoti jaunų žmonių pagal jų gyvenamąją vietą ar šeimyninį statusą ir išnaudoti jau veikiančius mechanizmus, kurie leistų pirmąjį būstą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Siekiant paskatinti regionų plėtrą, čia dirbančioms jaunoms šeimoms iki 35 metų ketinama suteikti galimybę gauti lengvatinį kreditą būstui. Toks įstatymo projektas pateiktas šio pavasario Seimo sesijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siūlo, jeigu vienas iš sutuoktinių dirba regione, tačiau šeima gyvena, tarkime, didmiestyje, jie būtų skatinami įsigyti būstą tame regione, kompensuojant 15 proc. kredito sumos, pradinę įmoką. Socia ...

Linas Jonauskas. Molėtų mero prioritetai

Linas Jonauskas. Molėtų mero prioritetai

Molėtų rajone, nuostabaus grožio kampelyje – Alantoje, vis dar stovi išlikusi XIX a. medinė sinagoga. Žydų sinagoga įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, pastatui suteiktas reikšmingo valstybės saugomo objekto statusas. Tačiau nepaisant to, šio vertingo pastato būklė – avarinė. Po Antrojo pasaulinio karo, sinagoga buvo paversta grūdų sandėliu. O dabar, dėl kritinės būklės, pastatas jau kurį laiką nenaudojamas visiškai. Tokių medinių sinagogų visame pasaulyje likę vos dvi dešimtys. Dauguma tokių – Lietuvoje. Lietuvos žydų bendruomenė siūlo pastatą naudoti kultūros, švietimo, pažintinio turizmo ir kitoms viešosioms reikmėms. Labai geras pavyzdys tinkamam sinagogos panaudojimui yra Pakruojyje, kur restauravus seniausią Lietuvoje žydų medinę sinagogą, šio krašto žydų istoriją bei kultūrą primena įkurta nuolat veikianti ekspozicija. Sinagogoje ...

Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Žinau, miela Terese Birute (toliau, naudodamasis sena mūsų pažintimi, Tave vadinsiu, kaip visada, tiesiog Birute), jog Sausio 13-oji Tau yra ypatinga diena! Abu prisimename 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius, buvusius lyg vakar. Ir dabar ryškiai matau, kaip pro mus, stovinčius prie Lietuvos Radijo ir televizijos komiteto S. Konarskio gatvėje, veržiasi „burokevičinės“ LKP ir „jedinstvininkų“ inspiruoti bei konservatyvios SSKP karinės vadovybės įsakymui paklusę kareiviai ir kariškiai, šūviai virš galvų į pastatus, į gatvę įbauginimui mėtomi sprogstamieji paketai! Iš žmonių krūtinių besiveržiantys šūkiai: „fašistai, okupantai, gėda!“ Po to skubus grįžimas į Aukščiausiąją Tarybą, žinios nuo TV bokšto, aukos, sužeistųjų skaičiai... ir besirenkanti jūra žmonių aplink Aukščiausiąją Tarybą! Abu prisimename ir dar vieną svarbų įvykį. Lietuvai stojant į ES, aš 2003 m. pasiūl ...

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Smurtas artimoje aplinkoje yra pandemija, kuri padaro ypač daug žalos ir jį patiriančiam žmogui, ir visai visuomenei. Intymaus partnerio ir seksualinis smurtas yra dažniausiai pasitaikančios prievartos formos prieš moteris ir mergaites visame pasaulyje. Jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų grupėje ši prievarta sukelia sunkesnes pasekmes sveikatai ir tampa dažnesne ankstyvos mirties priežastimi nei kiti rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą, nutukimą, aukštą kraujospūdį ar didelį cholesterolio kiekį. Lietuva nėra išimtis. Skaičiuojama, kad fizinį ar seksualinį smurto bent kartą per savo gyvenimą patiria kas trečia moteris, o mergaitės beveik 5 kartus dažniau tampa seksualinės prievartos aukomis nei berniukai. Todėl nebesiginčijama, kad smurtas, vykstantis už uždarų durų, yra nusikaltimas, kurį svarbu veiksmingai užkardyti. Tačiau mūsų nuomonė apie tai, kam atitenka ...

Close